Apie jogos mitybą

 

Mes esame tai, ką valgome, arba kitaip: kas viduje, tas išorėje, kas išorėje - tas ir viduje. Tinkamai subalansuotas ir parinktas maistas mūsų organizme perdirbamas į įvairiausius cheminius elementus ir energiją, kurie vėliau teigiamai įtakoja mūsų sveikatą, formuoja pozityvias mintis ir taip įtakoja teisingus veiksmus. Gyvybinė energija, kurią mums suteikia maistas, vadinasi prana. Mityba, kaip viena iš jogos dalių, praktikuojančio jogo ar kitaip savojo kelio beieškančio žmogaus gyvenime yra ne mažiau reikšminga, nei visos kitos praktikos. Kaip atsirinkti iš gausybės sveiką mitybą propaguojančių teorijų pačią tinkamiausią, įvertinant savo asmeninę ajurvedinę konstituciją? Kaip teisingai ruošti maistą, išsaugant pačias geriausias jo savybes, kaip sukurti tinkamą atmosferą valgio ruošimo metu ir kaip atrasti tai, kas maitina ne tik mūsų kūną, bet ir harmonizuoja vidinį pasaulį bei formuoja teigiamas mintis? 

Atsižvelgiant į jogos filosofiją, kūną formuoja apčiuopiama maisto dalis: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, pigmentai, mineralai ir daugybė kitų organinių bei neorganinių cheminių elementų. Sąmonė ir protas formuojasi iš pačios subtiliausios maisto dalies - spalvos, skonio, kvapo, lytėjimo pojūčių, ar dar sunkiau suvokiamų - gunų (Satva, Radžas, Tamas), maisto charakterio, šildančio ar šaldančio poveikio, skonio, kuris lieka organizme virškinimo procesui pasibaigus, informacijos, užkoduotos maiste esančio vandens struktūroje. Jei valgomas maistas yra švarus visomis prasmėmis, sąmonė gauna tinkamą medžiagą proto, intelekto, atminties, minčių ir veiksmų statybai. Dėl to jogos mityba galima pavadinti tokią mitybos sistemą, kuri padeda įgauti sveikatą, vidinę ramybę ir galimybę tobulėti bei siekti dvasinio augimo. Jogos mityba yra vegetarinė mitybos sistema, kuri remiasi harmonijos su Aplinka principu. Praktikuojant jogą plačiąja prasme vegetarinė mityba yra neatsiejama jos dalis. Net jei į jogą žiūrėtume kaip į tam tikrą fizinės mankštos rūšį, vegetarinė mityba padidina praktikuojančiojo galimybes - kūnas tampa lengvas, lankstus ir ištvermingas.

Viskas gamtoje, lygiai kaip ir maistas, visuomet yra trijose būsenose arba yra veikiami trijų pirmapradžių jėgų, arba taip vadinamų gunų. Gunos yra jėgos arba savybės, nulėmusios Gamtos atsiradimą ir evoliuciją. Mūsų sąmonėje taip pat yra šios trys gunos arba savybės - Satva (žinojimas, harmonija, ramybė ir švara), Radžas (aistra, kova, judėjimas ir kančia) ir Tamas (inercija, sąstingis, tamsa ir apatija). Visos šios jėgos egzistuoja vienu metu ir niekada atskirai, nesvarbu, kad tam tikru atveju ar laiku kažkuri guna dominuoja. Kuomet dominuoja Satva, žmogus ramus ir jo ramybė nesudrumsčiama. Ramiame sąmonės vandenyne atsispindi Tiesa, užgimsta tikrasis Žinojimas. Mintys atitinka veiksmus, aplinkoje įsivyrauja harmonija. Kuomet dominuoja Radžas guna, žmogus įsiaudrinęs ir neramus. Radžas - tai aistra ir veiklumas. Radžas pagimdo sąmyšį ir susijaudinimą. Radžas - visų neįveikiamų troškimų ir prisirišimų šaltinis, o neišsipildę troškimai neišvengiamai veda į kančią. Kuomet dominuoja Tamas, žmogus apatiškas ir tingus. Tamas gimsta iš tamsumo ir nežinojimo. Tamas apgaubia abejingumu, neveiklumu, lėtumu ir mieguistumu. Tamas nesugeba atsirinkti to, kas reikalinga, suvokti reikalo ar dalyko esmės, nesupranta ir negali tinkamai įvertinti.

Gunas galima pabandyti suvokti ir pasitelkus skirtingas obuolio gyvenimo stadijas. Žali obuoliukai siekia sunokti, juose vyksta įvairūs cheminiai ir fotosintezės procesai, tuomet pradeda dominuoti Radžas guna. Kuomet obuolys sunoksta ir pasiekia savo maksimalų saldumą, ryškiausią spalvą ir stipriausią aromatą, galima teigti, kad jame dominuoja Satva. Pernokusiame ir jau supuvusiame obuolyje nugali Tamas guna.

Maistas lygiai taip pat gali būti priskiriamas vienai ar kitai gunai.

Satva (sanskrito transliteracijoje „Sattva") maistas yra švarus ir šviežias, jis didina gyvybinę energiją, sveikatą ir džiaugsmą, yra skanus, lengvai įsisavinamas ir maistingas. Satva maistas valo kūną, daro jį lengvą ir lankstų, raminą protą, skaidrina mintis, padeda siekti harmonijos ir susitaikymo. Satva maistas tiekia organizmui praną, gyvybinę energiją, suteikia jėgų, ištvermės, šalina nuovargio jausmą. Satva maistas padeda išmokti geranoriško nusiteikimo, džiaugsmo, padeda pasiekti aukštesnį sąmoningumo lygį. Būtina sąlyga Satva maistui yra santarvė su Gamta. Tik tas maistas, kurį Gamta atiduoda mums su džiaugsmu ir meile, gali būti švarus energetine prasme ir vesti Žinojimo bei vidinės ramybės link.

Radžas („Rajas") maistas stimuliuoja kūną ir protą. Jis žadina jausmus, aistras, emocijas, troškimus, pavydą, pyktį, fantazijas, aktyvumą, norą kovoti ir laimėti. Teigiama, kad toks perdėtas jausmų ir emocijų generavimas neišvengiamai veda prie kančios. Tai visas stimuliuojantis, koncentruotas, ryškiai išreikštų skonių maistas. Radžas maistas sukelia nervinę ir fizinę įtampą, gimdo nerimą, išderina kūno ir proto harmoniją, be kurios išgyventi laimės būseną yra labai sunku.

Tamas („Tamas") maistas yra nešviežias, pagamintas iš apgedusių ar pasenusių produktų, neskanus, nešvarus, augintas be saulės, peraugęs, perrūgęs, perdirbtas, svaiginantis, gautas prievartos ar agresijos būdu, paruoštas be meilės ir įkvėpimo, daug kartų šildytas; toks maistas neteikia jokios naudos, tik apkrauna ir vargina organizmą.

Iš tikrųjų nėra griežtos ribos tarp šių maiste esančių savybių, kaip ir nėra griežtos ribos tarp jų Gamtoje, tačiau tam tikras suvokimas ir mokėjimas atsirinkti gali pakreipti Jūsų kasdieninės mitybos įpročius teigiame linkme.

Ne mažiau svarbus jogos mitybos aspektas yra asmeninės ajurvedinės konstitucijos nusistatymas, jos ypatumų žinojimas ir gyvenimo būdo bei mitybos suderinimas. Suvokimas savo realios konstitucijos ir jos sąlygojamo gyvenimo būdo leidžia sutvarkyti savo gyvenimą taip, kad būtumėte sveiki ir laimingi, tokie, kokiais tik įmanoma būti.

Paprastai skiriami trys konstitucijos tipai (došos) - Vata (vėjas, dujos), Pita (ugnis, tulžis) ir Kapcha (drėgmė, gleivės). Doša - tai galia, energijos forma, kurianti konkrečią substanciją. Pats žodis „doša" reiškia „tai, kas gali išsiderinti". Retas iš mūsų yra ryškus vieno konstitucinio tipo atstovas. Kaip skirtingi yra žmonės, taip skirtinga ir įvairi yra mūsų konstitucija, kurią lemia tam tikras došų derinys.

Vata, kinetinės energijos pagrindas, iš esmės susieta su nervine sistema. Ji valdo kūno ir kūne vykstančių procesų judėjimą. Kapchai, potencinės energijos pagrindui, pavaldus kūno stabilumas ir kūno skysčiai. Pita atsako už kūno kinetinės ir potencinės energijos pusiausvyrą. Visi su Pita susiję procesai numato virškinimą, arba, kitaip tariant, maisto, įvykių ar informacijos perdirbimą. Ląstelių lygyje Vata įveda į jas maisto medžiagas ir išveda atliekas. Pita vykdo maistinių medžiagų perdirbimą ir ląstelėse vykstančių procesų aprūpinimą energija. Kapcha įtakoja ląstelės struktūrą. Virškinimo procese Vata kramto ir ryja maistą, Pita jį perdirba (suvirškina), Vata įsisavina maistingas medžiagas ir atsikrato atliekomis, o Kapcha skatina vidinę sekreciją, taip apsaugodama virškinimo organų sistemą. Proto veikloje Vata užsiima atmintyje esančios informacijos sulyginimu su naujai gauta informacija, Pita perdirba naujai gautą informaciją ir daro išvadas, kurias Vata įneša į atmintį pačių naujausių atsiminimų pavidalu. Kapcha palaiko stabilumą, reikalingą tam, kad kažkurį laiką išlaikytume šiuo metu esančią galvoje mintį ir kauptume atmintyje.

Dar viena svarbi tema jogos mityboje yra Skonių teorija. Kokiu santykiu kuri doša vyrauja mūsų organizme, priklauso ir nuo to, koks ar kokie iš šešių pagrindinių skonių vyrauja mūsų kasdieniniame maiste ir šiaip gyvenime.Šeši skoniai (Saldus, Sūrus, Rūgštus, Aštrus, Kartus ir Gaižus) yra Penkių Pirmapradžių Elementų (Žemės, Vandens, Ugnies, Oro ir Eterio) išvestinė, ir kiekvienas iš jų padeda palaikyti došų balansą, tuo pačiu atlikdami organizme svarbias funkcijas.

Jogos mityba moko, kaip atsirinkti tinkamą maistą ir kaip jį paruošti, kada ir kiek valgyti, kaip teisingai pasninkauti, kaip Saulės, Mėnulio ir metų laikų ciklai sąlygoja mitybos režimą, kokią energiją ir kokias savybes suteikia mums vienoks ar kitoks maistas, kodėl vieni ar kiti produktai yra tinkami jogą praktikuojančio žmogaus mitybai, o kiti, priešingai, mažiau reikalingi kasdieniniame racione. Nusistačius savo ir savo artimųjų ajurvedinę konstituciją, atsirinksite sau tinkamą mitybos tipą. Gamindami pagal gausybę puikių vegetarinių valgių receptų, susipažinsite su retesniais ir mūsų virtuvėse iki šiol nenaudojamais prieskoniais bei maisto produktais, išmoksite pagaminti satvinį maistą. Jogos filosofijoje maistas yra skirtas pirmiausia sąmonei ir protui, o tik jau po to - kūnui; o ilgainiui, kai ateina Žinojimas, Jūsų Mityba susibalansuoja savaime, ir tuomet ateina Satva...

Lietuviai - daugiau šiaurinė, nei pietinė šalis, tačiau klimatas pakankamai įvairus, dėl to vegetarinei mitybai gali rinktis receptus iš plataus pasaulio regiono - tinka jiems ir sotūs lietuviški, ir aštresni indiški, spalvingi itališki ar prėski skandinaviški patiekalai.

 

 Šaltinis                                                                                                                        Skaityti daugiau>>