Apie klasikinę jogą

 

Kas yra Joga?

„Joga – tai neįkainojama senovės Indijos tradicijos dovana. Ji apjungia į vienį protą ir kūną, mintis ir veiksmus, apribojimus ir pasiekimus, harmoniją tarp žmogaus ir gamtos bei pasižymi holistiniu požiūriu į sveikatą ir gerovę. Jogos prasmė slypi ne fizinėse pozose, o vienystės atradime su pačiu savimi, su pasauliu ir su gamta. Joga keičia mūsų gyvenimo būdą ir ugdo sąmoningumą, todėl ji gali padėti mums prisitaikyti prie klimato kaitos. Dirbkime išvien, kad įtvirtintumėmeTarptautinę jogos dieną.“

(Indijos ministro pirmininko Šri Narendra Modi kalba per 69-tą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją 2014 m. rugsėjo 27 d.)

Visų pirma Joga yra dvasinė praktika, paremta nepaprastai subtiliu mokslu, kurio tikslas sukurti harmoniją tarp proto ir kūno. Tai sveiko gyvenimo menas ir mokslas. Žodis „joga“ yra kilęs iš sanskrito kalbos, kurioje šaknis yuj reiškia „vienyti“, „sieti“ arba „jungti“. Senovės raštuose teigiama, jog jogos praktika veda į individualiosios ir universaliosios sąmonių susivienijimą. Anot šiuolaikinių mokslininkų, viskas mūsų Visatoje yra to paties Kosmoso dalinė apraiška. Sakoma, kad tas, kuris patiria šią būties vienystę, egzistuoja „jogoje“. Toks žmogus yra vadinamas jogu, pasiekusiu išsivadavimą, vadinamą mukti, nirvana, kaivalya arba mokša.

„Joga“ taip pat vadinamas vidinis mokslas, kurį sudaro įvairūs metodai, padedantys žmogui įgyti vienybę tarp proto ir kūno bei pasiekti savirealizaciją. Jogos praktikos (sadhanos) tikslas yra visokeriopų kančių įveikimas, vedantis į laisvės būseną, lydinčią praktikuojantįjį kiekviename gyvenimo žingsnyje ir suteikiančią sveikatą, džiaugsmą ir harmoniją.

 

Trumpa Jogos raidos istorija 

Jogos mokslo pradmenys buvo padėti prieš daugelį tūkstantmečių, dar prieš religijų ir tikėjimo sistemų atsiradimą. Jogos tradicijoje Šiva yra laikomas pirmuoju jogu arba Adijogu ir pirmuoju Guru arba Adiguru. Prieš kelis tūkstantmečius Kantisarovaro upės pakrantėje Himalajuose, Adijogas perteikė savo absoliutų žinojimą saptarišiams arba „septyniems išminčiams“. Šie išminčiai galingą jogos mokymą paskleidė skirtinguose pasaulio kraštuose, tokiuose kaip Azija, Vidurio Rytai, Šiaurės Afrika ir Pietų Amerika. Šiuolaikiniai mokslininkai stebisi ir domisi aptiktomis artimomis paralelėmis, tarp senovės kultūrų visame pasaulyje. Vis dėlto savo pilnavertę išraišką jogos sistema atrado Indijoje. Vienas iš septynių išminčių, Agastya, keliaudamas po Indijos subkontinentą, skleidė mokymą, paremtą jogos gyvenimo principais.

 

 

Joga dažnai yra laikoma Indo-Sarasvatės slėnio civilizacijos amžinu kultūriniu palikimu. Ši civilizacija gyvavo apie 2700 m. prieš mūsų erą. Yra įrodyta, kad joga buvo Indo-Sarasvatės slėnio civilizacijos gyventojų materialaus ir dvasinio klestėjimo priežastis. Dalis suakmenėjusių iškasenų ir figūrų, rastų šios civilizacijos griuvėsiuose, vaizduoja jogos motyvus ir jogos praktikos elementus. Dievo Motinos ir kitų dievybių įspaudai rodo, kad Indo slėnio civilizacijoje buvo praktikuojama tantra joga. Jogos įtaka juntama ir kitų kultūrų tradicijose, vedų ir upanišadų palikimuose, budizme ir džainizme, daršanuose, Mahabharatos epe, įskaitant Bhagavad-gitą, ir Ramajanos epe, teistinėse šivaitų, vaišnavų ir tantrinėje kultūrose. Nors joga buvo praktikuojama dar iki vediniame periode, didysis išminčius Patandžalis susistemino žinias apie egzistuojančias jogos praktikas bei jų prasmę ir užrašė Patandžalio „Joga sutrose“.

Sekdami Patandžalio pavyzdžiu, daugelis išminčių ir jogos mokytojų labai prisidėjo prie jogos išsaugojimo ir vystymo, detaliai aprašydami jogos praktikas. Joga paplito visame pasaulyje dėka garsių jogos mokytojų, kurių palikimas kildinamas iš gilios senovės. Mūsų dienomis niekas neabejoja, kad jogos praktikavimas padeda palaikyti gerą sveikatą ir išvengti ligų. Milijonai žmonių visame pasaulyje pajautė jogos praktikos teikiamą naudą, todėl šios praktikos populiarumas sparčiai auga kiekvieną dieną.

 

Tradicinės Jogos mokyklos 

Įvairių jogos mokyklų atsiradimą nulėmė skirtingos jogos filosofijos, tradicijos ir guru-šišja paramparos. Pagrindinės šių mokyklų kryptys: Džnana joga, Bhakti joga, Karma joga, Patandžala joga, Kundalini joga, Hatha joga, Dhjana joga, Mantra joga, Laja joga, Radža joga, Džain joga, Bouddha joga ir kt. Kiekviena iš šių mokyklų turi savitą požiūrį ir praktikas, vedančias į galutinį jogos tikslą. 

 

Jogos kategorijų klasifikacija 

Joga veikia žmogaus kūno, proto, emocijų ir energijos lygmenyse. Tuo remiantis sukurta keturių jogos kategorijų klasifikacija: Karma joga veikia kūną, Džnana joga – protą, Bhakti joga – emocijas ir Krija joga – energiją. Kiekviena praktikuojama jogos sistema apima vieną ar kelias iš šių kategorijų.

Kiekvienas žmogus turi unikalią keturių minėtų komponentų kombinaciją. Tik Guru (mokytojas) gali tinkamai suderinti šių keturių jogos praktikos kategorijų visumą, reikalingą kiekvienam ieškotojui. Visi senovės jogos raštai teigia, kad guru nurodymai yra būtini praktikuojančiajam.

 

Jogos praktikos sveikatai ir gerovei 

Plačiai praktikuojamos jogos sadhanos yra: Jama, Nijama, Asana, Pranajama, Pratjahara, Dharana, Dhjana, Samadhi, bandhos ir mudros, šatkarmos, Juktahara, Mantra-džapa, Jukta-karma ir kitos.

Jama – tai susilaikymas nuo į neišmanymą vedančių veiksmų. Nijama – tai proto ir kūno švaros principų laikymasis. Šios dvi praktikos sudaro kitų jogos praktikų pamatą. Asanos suteikia proto ir kūno stabilumą, „kuryat-tad-asanam-sthairyam“. Asanų esmė yra psicho-fizinių kūno padėčių sąmoningas išlaikymas ilgą laiko tarpą.

Pranajamą sudaro sąmoningas kvėpavimo stebėjimas ir valingas kvėpavimo procesų reguliavimas. Pranajama leidžia suprasti kaip veikia mūsų protas ir padeda jį kontroliuoti. Pradiniuose žingsniuose žmogus, praktikuojantis pranajamą, sąmoningai stebi įkvėpimą ir iškvėpimą (svasa-prasvasa) pro nosį ar burną, atkreipia dėmesį į jų tėkmę ir paskirtis. Vėliau ši praktika pereina į reguliuojamą, kontroliuojamą ir stebimą įkvėpimą (svasa), pripildantį viso kūno ertmę (puraka), oro sulaikymą (kumbakha) ir ertmės nuo oro atlaisvinimą (rečaka) per sąmoningą iškvėpimą (prasvasa).

Pratjahara – tai sąmonės atitraukimo procesas nuo juslių, susietų su išoriniais objektais. Dharana – tai kūno ir proto dėmesio sutelkimas, kuris paprastai suprantamas kaip koncentracija. Dhjana (meditacija) – tai ilgalaikė kūno ir proto koncentracija, vedanti į Samadhi – susiliejimą su objektu.

Bandhos ir mudros – tai praktikos, susietos su Pranajama. Jos suprantamos kaip aukštesnio lygmens jogos praktikos, kurių esmę sudaro fiziniai gestai kartu su kvėpavimo kontrole. Ilgainiui praktikuojant, išsivysto proto kontrolė, nutiesianti kelią aukštesniems jogos pasiekimams. Vis dėlto, dhjanos praktika, galinti suteikti savirealizaciją ir vedanti į transcendenciją, yra laikoma esmine jogos sadhana.

Šatkarmos – tai organizmo valymo ir detoksikavimo procedūros, padedančios natūraliomis priemonėmis išvalyti organizmą nuo susikaupusių toksinų. Juktahara – tai tinkamo sveikam gyvenimui maisto ruoša ir valgymo įpročių formavimas.

 

Pagrindinės jogos praktikos gairės  

Žmogus, praktikuojantis jogą, turėtų vadovautis žemiau pateiktais jogos praktikos principais:

 

Prieš jogos praktiką

  • Prieš pradedant praktikuoti jogą, reikia pasirūpinti patalpos, kūno ir proto švara (šauca).
  • Joga turi būti praktikuojama ramioje ir tylioje atmosferoje, atpalaidavus kūną ir protą.
  • Jogą reikia praktikuoti, kai skrandis yra tuščias arba nėra apsunkintas sunkiu maistu. Jeigu jaučiamas silpnumas, reikėtų ištirpinti nedidelį kiekį medaus šiltame vandenyje ir išgerti.
  • Prieš pradedant jogos praktiką, reikėtų pasirūpinti, kad šlapimo pūslė ir žarnynas būtų tušti.
  • Jogos asanų praktikoms naudojamas jogos kilimėlis, čiužinukas arba dekis.
  • Drabužiai turėtų būti lengvi, patogūs ir nevaržantys judesių.
  • Nederėtų praktikuoti jogos, jaučiant silpnumą, sergant, paskubomis ar esant streso būsenoje.
  • Sergant chroniškomis ar širdies ligomis arba jaučiant skausmus tam tikrose kūno vietose, prieš pradedant jogos praktiką, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su jogos mokytoju arba gydytoju.
  • Taip pat derėtų kreiptis konsultacijos į jogos mokytoją mėnesinių ar nėštumo metu.

 

Jogos praktikos metu

  • Jogos praktika turėtų prasidėti nuo maldos arba mantros, kuri sukuria palankią aplinką proto atpalaidavimui.
  • Jogos praktikos atliekamos lėtai, ramioje būsenoje, stebint kūną ir kvėpavimą.
  • Jogos praktikos metu nedera sulaikyti kvėpavimo, nebent tai sudaro tam tikrų pratimų dalį.
  • Jogos praktikos metu visuomet kvėpuojama pro nosį, nebent jogos mokytojas nurodytų kitaip.
  • Praktikos metu neįtempkite savo kūno ir niekada netempkite jo per jėgą.
  • Visuomet praktikuokite, atsižvelgdami į savo asmenines galimybes.
  • Praktikos reguliarumas ir pastovumas yra labai svarbūs, nes tik taip ateina apčiuopiami jogos praktikos rezultatai.
  • Kiekviena jogos praktika turi apribojimų ar kontraindikacijų, kurių būtinai reikia paisyti.
  • Jogos praktika turi pasibaigti meditacija, pabuvimu tyloje arba shanti patha.

 

Po jogos praktikos

  • Nusiprausti galima praėjus 20-30 minučių po jogos praktikos.
  • Valgyti galima taip pat praėjus 20-30 minučių po praktikos.

 

Maistas protui

Kelios mitybos rekomendacijos gali užtikrinti kūno ir proto lankstumą bei padėti pasiruošti jogos praktikai. Paprastai jogą praktikuojančiam žmogui yra rekomenduojamas vegetarinis maistas, o asmeniui, sulaukusiam 30 metų, derėtų valgyti du kartus į dieną, išskyrus ligos atvejus arba dirbant sunkų fizinį darbą.

 

Kaip joga gali padėti

Joga – tai išsivadavimo nuo visų saitų kelias. Tačiau atlikti šiuolaikiniai medicininiai tyrimai rodo, kad joga suteikia daug fizinių ir mentalinių privalumų, kuriuos patyrė milijonai jogą praktikuojančių žmonių. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad:

  • Joga yra labai naudinga geros fizinės būklės, raumenų ir skeleto funkcionavimo bei širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymui.
  • Joga padeda gydyti cukrinį diabetą, kvėpavimo ligas, hipertenziją, hipotenziją ir daugelį kitų sveikatos sutrikimų.
  • Joga padeda sumažinti depresiją, nuovargį, nerimą ir stresą.
  • Joga padeda sureguliuoti menopauzių simptomus.

Apibendrinus, joga – tai kūno ir proto kūrybos procesas, nuklojantis kelią į džiugų, energingą ir kupiną pasitenkinimo gyvenimą.

 

 

Ajurvedos ministerija, Joga ir naturopatija, Unani, Siddha ir homeopatija (AYUSH) 

 

 

<< Į pradžią    Skaityti daugiau>>