Asana

 Kūnas - tai sielos šventykla  

 

Žmogaus fizinis kūnas – stebuklas. Kiek mažai žinome apie jį.... Kūne glūdi paslaptys, kurias žmogus stengiasi įminti tūkstantmečiais. Kiekvieną akimirką juo naudojamės tarsi daiktu – savo kūną suvokiame kaip priemonę siekti malonumų, teikti džiaugsmą sau ar kitiems, ir tik nedaugelis subrandiname norą pažvelgti į tikrąjį Aš.  

Jogai, pasitraukę nuo pasaulietinio šurmulio, askezėje pažino būties paslaptis, jas puoselėjo ir išsaugojo iki šių dienų. Pasak jogų, būties paslaptis yra Gyvenimas.

Esame čia iš Dievo meilės ir valios... Jis, Didis Paramatmanas, padalindamas save suteikė galimybę patirti džiaugsmą visoms būtybėms. Jis Visagalė Visatos Šviesa, o kiekviena individuali siela – kibirkštis, iššokusi iš Šviesos šaltinio.

Širdies tyrume gyvena palaimingas Šviesos džiaugsmas. Siela ateina atsiskleisti ir tuo džiaugsmu sušildyti pasaulį. Augantis troškimas skatina ją pažinti ir verčia veikti (kiekvienas gimstame su visa gabumų įvairove ir trokštame juos tiesiog dovanoti, nes taip galime skleisti šilumą pasauliui).

Kūnas sielai reikalingas kaip sėklai dirvožemis, tuomet ji įsitvirtina erdvėje ir laike, suformuodama unikalias proto konstrukcijas, jusles ir išskirtinį komandų vykdytoją –  kūną. Tai reiškia, kad pažindami kūną, galime studijuoti protą, o vėliau ir atverti gilumą, Savasties vienystę, suvokti beribiškumą.

Kūnas yra ribojamas laiku ir užima tam tikrą erdvės plotą, o sąmonė yra tobula, beribė, egzistuojanti ir kūno ląstelėje, ir už jo ribų.

Jogos praktikos padeda praplėsti asmeninius apribojimus ir atskleisti sąmonės tobulumą, Kūrėjo potencialą, kuris matomas gausybėje raiškos formų (todėl nematoma tampa matoma, nesuvokta tampa suprasta).

Pasaulis juda ir nuolat kinta, nesustabdomai ieškoma santykio tarp žmogaus ir gamtos. Atsiranda vis daugiau naujų mokslinių teorijų, naujų teiginių ir atradimų. Aktualiausia ieškojimų sritis išlieka ta pati – tai subtilūs santykiai tarp mąstymo ir materijos. Spartus mokslo vystymasis patvirtina senovės išminčių žinojimo gelmes. Senovės išmintis įgavo išraišką "Jogos Šastrose", jogų asanos pasklido po pasaulį. Daugeliui žmonių jos tapo keliu į pažinimą, nuostabia priemone Savasties vienystei suvokti, priemone išsaugoti fizinę ir psichinę sveikatą ir jausti pilnavertį gyvenimo džiaugsmą.

Joginai teigia, kad visų gyvų būtybių kūnai atsiranda iš gerų ir blogų veiksmų (karmos), todėl kūnas, gali mums padėti įgyti žinojimą. Jogos sampratoje sąmonės kintamumas ir virsmas, suvokiant kūną, yra galimas, nes asana – sakrali, geometrinė, fiksuota, stabili kūno padėtis – atskleidžia esamą turinį. 

Žodžio asana reikšmė sanskrito kalboje – "as" –  būti, pasilikti, alsuoti, "ana" – pamatas, stabilumas, padėtis, kūnas susidedantis iš kraujo, kaulų, raumenų.... Asanai yra būdingos dvi svarbios savybės: sthira (budra, buvimas "čia" ir "dabar") ir sukha (patogumas ir palaimingas vidinio džiugesio pojūtis). Išlaikant statinę kūno padėtį asanoje, vyksta laisvos ar sutrikdytos pranos (gyvybinės energijos) judėjimo pažinimas. Sutrikdytas pranos energijos judėjimas – tai sąmonės teršalai ir visų sunkumų (fizinių bei psichinių kančios formų) priežastis.

Kūnas – tai sukaupta informacija (atmintis). Kiekvienoje ląstelėje, sausgyslėje, sąnaryje, raumenyje, kraujyje, limfoje ir t.t... kaupiasi ir išsisaugo patirtis (informacija minčių, nuostatų, veiksmų). Pavyzdžiui, kojose įsitvirtina baimė judėti pirmyn. Judėjimo procesas susideda iš trijų veiksmų – kojos atitraukimo, stūmimo ir pastatymo ant žemės. Kad žmogus galėtų atlikti judesius kojomis, turi dalyvauti daug nervinių ląstelių, raumenų, sausgyslių, raiščių.

Judėjimo būdai yra įvairūs: bėgimas, atsitraukimas, sukimasis vietoje, šokinėjimas... Baimės, sukauptos judėjimo metu, išsisaugo kojose, o jų teršalas –  tai baimė žengti gyvenimo keliu pirmyn.

Jogų asanos dėl stipraus terapinio poveikio tapo labai populiarios, tačiau nedaugelis suvokia tikrąją asanos svarbos ir sudėtingumo esmę.

Poveikio požiūriu yra 108 svarbios asanos, padedančios suprasti proto ir kūno būseną bei atrasti darnią jungtį lankstumo, pusiausvyros, ištvermės, stabilumo, jėgos, ramybės (iš jų tik 32 daro stiprią įtaką asmenybės sąmonės atsiskleidimui) ir 12 pagrindinių arba esminių asanų, kurios sąmonę paverčia tyra.

Dinaminis asanų atlikimas padeda šalinti paviršutines fizines problemas, o vėliau, kai apsivalo paviršutiniai sąmonės sluoksniai, asaną stengiamasi vis ilgiau ir ilgiau išlaikyti statikoje. Fiksuota ilgalaikė kūno padėtis suteikia galimybę pažinti giluminį sąmonės užterštumą, kuris yra siejamas su tamas (guna) savybe – neišmanymu, užteršta sąmone, –  arba satva (guna) – skaisčia, tyra sąmone.

Jogos praktikų tikslas – sąmonės tyrumas, kuris skleidžiasi naikinant teršalų ar skaudulių (klesas), esminių emocinių ir motyvacinių sąmonės jėgų,  temdančių ir ribojančių tikrąją žmogaus raišką, sankaupas.

Tik tuomet, jei žmogus stengiasi suvokti savo turinį ir išmoksta stebėti, vertinti, tirti ir analizuoti, teisingos (tinkamai naudojamos) asanų pratybos gali tapti nuostabiu instrumentu išminties ir pažinimo kelyje.

Ilgainiui asanoje išsivysto gebėjimas atskirti ir matyti sąmonės trikdžius (asmeninius ribotumus). Augant sąmoningumui, vystantis pusiausvyrai, stabilumui, kryptingam kvėpavimui, sugebėjimui  atsipalaiduoti, vyksta teigiama sąmonės transformacija – atsiranda sugebėjimas ramiai priimti gyvenimo pokyčius, prisitaikyti prie jų, išnyksta įtampa, išsivysto sutelktumas, beribiškumo suvokimas. Tokia asana tampa išbaigta ir tobula.

Kad asmenybė sugebėtų save analizuoti ir teigiamai keistis, asanos atliekamos sistemingai (naudojant eiliškumą, atsižvelgiant į gamtos dėsnius) ir įvaldant kvėpavimą. Kvėpavimo funkcija yra susijusi su gyvybinės energijos (pranos) paskirstymu po visą kūną ir susideda iš vidinio, išorinio ir bendro kvėpavimo sulaikymo. Vidinis kvėpavimo sulaikymas atsiranda sulaikant  įkvėpimą, išorinis – sulaikant iškvėpimą, bendras –  sulaikant ir vidinį, ir išorinį kvėpavimą. Kvėpavimo pagalba išmokstama kontroliuoti pranos tėkmę ir panaikinamos kliūtys, neleidžiančios prasiskverbti pažinimo šviesai (avarana), vadinamai asmenine karma.

Teršalai, ribojantys sąmonės tyrumą, šalinami, o protas (manas) paruošiamas susitelkti. Protas tampa vis mažiau priklausomas nuo sensorikos, lengviau valdomas, o atmintis jau nebedaro didelės įtakos. Sąmonės tramdomos juslės nurimsta, jų veikla nukreipiama nuo išorinių informacijos srautų į vidinį pažinimą. Vėliau išsivysto sugebėjimas nedrumsčiamai sutelkti sąmonę į esybės gilumą, išlaikyti sklandų vienakryptį turinį, patiriama meditacija.

Jogos tikslas – meditacija, dvasinė ekstazė, kuri pasireiškia tik visiškai nurimus proto veikmėms. Sąmonė meditacijos metu nukreipiama ir išlaikoma ties vienu objektu (išsivysto vieningas mentalinis tęstinumas), tuomet ji ištirpsta medituojančiame asmenyje ir jį nušviečia.

Svarbu suvokti, kad jogos praktikų rezultatas yra laipsniškas. Neįvaldžius vieno sąmonės virsmo (sutelktumo lygmens), negalima pasiekti kito, sudėtingesnio.

Pokyčiai asanose vyksta lėtai, todėl labai svarbu būti asmeniškai motyvuotam, išsiugdyti valią, kantrybę, tikėjimą tuo, ką darai. Svarbu trokšti pažinti. Teisingos nuostatos ir teisinga veikla subrandina gardžius vaisius.

Asanose sąmonė skleidžiasi palaipsniui, pradedant nuo kelių minučių praktikos, o vėliau, po daugelio metų nuolankaus ir teisingo praktikavimo, išlaikomos iki kelių valandų. Tada jos vadinamos mudromis (transformuota psichofiziologine padėtimi), kurios parodo laisvą pranos tėkmę ir atskleidžia sąmonės tyrumą, kurios nebeteršia kiti sąmonės turiniai.

Pažinimas asanoje atsiskleidžia per kūną, kurio būties šaknis yra kančia. Kančia turi būti šalinama, kol dar neišsikerojo! Praeities kančia jau išgyventa, dabarties kančia – tai esamos patirties turinys, kurį žmogus tiria ir stengiasi suvokti, sąmoningai stebėdamas kūno padėtį tol, kol neišseks sukaupti praeities individo potyriai, sąmonėje išlikę potyrių įspaudai (samskaros) ir jų galia.

Suvokdami tai, turime galimybę praktikuoti ir keistis. Galime keisti savo ateities turinį, nes turime savo viduje didžiulę jėgos dovaną.

Supraskime, kad jei pagimdėme skausmą, ligą, stresą, nesantaiką, tai lygiai tokia pati vidinė jėga gali sukurti džiaugsmą, sveikatą, taiką...

Praktikuojant jogą, sunyksta sąmonės teršalai ir nušvinta pažinimo šviesa, sužadindama įžvalgą matyti tikrus reiškinius. Kad tai įvyktų, praktikos turėtų būti visapusės. Būtina savitramda (jama), saviugda (nijama), kūno padėties stebėjimas (asana), svarbu reguliuoti kvėpavimą (pranajama), mokytis sutelkti dėmesį (pratjahara), nukreipti sąmonę į Savasties vienybę (dharana) ir atskleisti sąmoningąjį Aš (dhjana). 

 

Mai Ram Devi 

      Skaityti daugiau>>