Šešių ajurvedinių skonių teorija

Be jokios abejonės, kiekvienas mūsų teikiame pirmenybę gardžiam, pilnam skonių, aromatingam maistui. Ar kada susimąstėme apie tai, kad egzistuoja atskiri, aiškiai išskiriami ir įvardijami maisto skoniai, skirtingai įtakojantys mūsų būseną, nuotaikas, mintis, elgseną ir sveikatos būklę? Ajurvedoje tvirtinama, kad maisto skonis nėra kažkoks atsitiktinis reiškinys; skonis yra vienokių ar kitokių maisto savybių atspindys. Skirtingiems skoniams būdingos savitos savybės ir organizmui sukeliamas efektas. Sanskrite skonis yra vadinamas žodžiu „rasa" (tariama rãsa) ir yra platesnė sąvoka, nei mūsų suvokiamas „skonis" tiesiogine prasme. „Rasa" dar reikštų maisto ar augalo esmines savybes, ir yra turbūt svarbiausias kriterijus, suvokiant juos kaip spalvos, aromato, skonio, formos ir panaudojimo galimybių visumą. „Rasa" dar reiškia „sultis" ar „skystį", nes paprastai augalo skonis pasireiškia per augalo sultis, suteikiančias jam vienokių ar kitokių savybių bei gydomųjų galių. Žodį „rasa" galime išversti ir kaip „aukštas įvertinimas", „pasigėrėjimas", „muzikinė nata", ir čia skonis apibrėžiamas kaip jausminis suvokimas ar supratimas. „Rasa" dar reiškia „judėjimą ratu", „šokį", „įkvėpimą" ir šios sąvokos atspindi skonio galią suteikti mums energijos vienokiems ar kitokiems kūrybiniams veiksmams atlikti.
Skonis betarpiškai veikia mūsų psichiką ir nervų sistemą pranos (gyvybinės energijos) dėka. Skonis stimuliuoja skonio receptorius burnoje, prabudina sąmonę ir pojūčius, suteikdamas tokiu būdu budrumą ir pakylėjimo pojūtį. Skonis priverčia judėti mūsų vidinę „rasa" arba gyvybines sultis. Toliau skonis stimuliuoja gyvybinę energiją per skrandžio nervų galūnes ir taip pažadina „Agni" - vidinę organizmo virškinimo ugnį, kuri padeda geriau suvirškinti ir įsisavinti maistą. Dėl to būtent geras, aiškus bei ryškus maisto skonis reikalingas tam, kad suaktyvintų mūsų vidinę „Agni" ir tuo būdu užtikrintų sklandų virškinimo procesą. Dėl to neskanus maistas, kad ir koks jis bebūtų sveikuoliškas, pilnas vitaminų ar mineralų, nebus maistingas ir sveikas. Taip pat nėra jokios garantijos, kad neskanus maistas bus tinkamai įsisavintas. Jei Jūs valgote sveikuolišką maistą su įsitikinimu, kad jis sveikas ir Jums būtinas, tačiau nėra skanus, o valgydami jį nejaučiate jokio pasimėgavimo, būkite tikri, kad toks maistas bus prastai suvirškintas ir paliks organizme daugybę „Amos" (toksinų ir šlakų, t. y. nesuvirškintų gendančių maisto likučių). Lygiai tas pats galioja maistui, kuris yra gaminamas be meilės, nemokant, bodintis šio užsiėmimo - toks maistas taip pat nebus skanus. Tuo atveju, kai „Agni" nėra tinkamai sužadinta, mūsų virškinimas veikia (dirba) nepakankamai. Kaupiantis „Amai" silpsta organizmo imunitetas, atsiranda didesnė tikimybė susirgti. Kai susergame, dažniausiai prarandame skonio pojūtį ir apetitą. Skonio pojūtis, apetitas ir virškinimo galia glaudžiai susiję tarpusavyje. Skonio praradimas byloja apie ligą - žemą „Agni" lygį ir aukštą „Amos" lygį. Paprastai atsigavus apetitui ir atsiradus norui skaniai pavalgyti galima spręsti apie ligos atsitraukimą. Dėl to studijuojant Ajurvedinę mediciną, būtina gilintis ir į maisto gaminimą, kurio didelė dalis skiriama maisto skoninių savybių ir prieskonių pažinimui. Prieskonių pažinimas apskritai sudaro didelę Ajurvedos mokslo dalį.
Skonį juntame pirmapradžio Vandens elemento dėka. Vandens elementas yra skonio nešėjas. Pats Vanduo, kaip švari ir be priemaišų substancija neturi skonio, tačiau talpina savyje visus skonius vienu metu. Tik Vanduo leidžia mums patirti skonius - liežuvis jaučia skonius tik suvilgytas seilėmis. Didelė nūdienos problema yra ta, kad dėl pramoniniame maiste esančių dirbtinai susintetintų skonių, skonio stipriklių iš dalies esame praradę tikrąjį skonio pojūtį, dėl to dažnai skonio receptorių priimami signalai yra silpni, apgaulingi, nepakankamai tikslūs ir iškreipti, atitinkamai tokia yra organizmo reakcija į valgomą maistą.
Ajurvedoje išskiriamos šešios pagrindinės skoninės charakteristikos. Tie šeši skoniai yra: Saldus, Rūgštus, Sūrus, Aštrus, Kartus, Gaižus. Šeši skoniai, kaip ir trys došos, yra penkių pirmapradžių elementų (Žemės, Vandens, Ugnies, Oro ir Eterio) išvestinė, ir kiekvienas iš jų padeda palaikyti trijų došų (Vata, Pita ir Kapcha) balansą, tuo pačiu atlikdami organizme svarbias funkcijas. Kokiu santykiu kuri doša vyrauja mūsų organizme, priklauso iš dalies nuo to, koks ar kokie iš šešių skonių vyrauja mūsų kasdieniniame maiste ir mitybos įpročiuose.
Saldžiu skoniu pasižymi visi cukrūs ir krakmolai. Rūgštus skonis yra rūgščiuose augaluose ir produktuose, patyrusiuose rūgimo procesą. Sūriu skoniu pasižymi druskos ir šarmai. Aštrus skonis paprastai yra visų aromatinių eterinių aliejų (aromatų, kvapų) skonis, o taip pat tolygus pikantiškam, dygiam, kandžiam ar aitriam. Kartus skonis būdingas daugumai vaistų ir vaistažolių, o gaižus skonis pasižymi sutraukiančiomis burnos ertmę (seilių liaukas) savybėmis ir yra produktuose, turinčiuose taninų.

 

Paskaityti smulkiau apie kiekvieną skonį galite paspaudę pasirinktą paveikslėlį:


                 lemon        salt

        get        cili        get 2


 

Šaltinis

    Skaityti daugiau>>