Tikrojo Žinojimo esmė

 

Tikrojo Žinojimo esmė – Guru Parampara tradicija 

 

Gurudži Anil Dev Ram ir Mai Ram Devi

 

Senovės Raštų mokymai teigia, kad pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas turėtų būti troškimas atrasti savąjį Guru, kuris paskatintų dvasiniam tobulėjimui ir vestų į išsilaisvinimą. Sanskrito kalboje GU reiškia tamsą ir neišmanymą, RU – šviesą, žinojimą ir tamsos šalintoją.
Guru – tai dvasinis Mokytojas, vedlys, naikinantis neišmanymą, išminčius, egzistuojantis Dieviškoje Tiesoje ir perduodantis ją mokiniams. Guru pažadina Tiesos pažinimo troškimą, nukreipia teisingu dvasinio vystymosi keliu bei maitina Žinojimu. Žmogus, neturintis Guru, Raštuose vadinamas vargšu, nelaimeliu.
Siekiant dvasinio augimo, savirealizacijos bei išsivadavimo būtina Guru Parampara tradicija. Parampara – „iš vieno kitam“, nenutrukstamas tęstinumas, žinių perdavimas nuo pasaulio atsiradimo iki šių dienų. Guru Parampara tradicija - tai tiesioginis Mokytojo žinių perdavimas mokiniui iš kartos į kartą, be jokių pakitimų, išlaikant dvasinio mokymo autentiškumą.
Vedose skelbiama, kad Guru Paramparos tradicija sudarė pats Dievas, tokiu būdu išlaikydamas Žemėje tikrąjį Žinojimą. Guru Parampara patvirtina Tiesą bei tikrojo Žinojimo autoritetą. Guru Paramparos tradicijos egzistavimas padeda išvengti prasimanymų, neleidžia iškraipyti Tiesos ir atitrūkti nuo tikrųjų dvasinių vertybių.
Kiekvienas Guru, perduodantis dvasinį Žinojimą, turi gauti savo tradicijos iniciaciją, kuri suteikia dvasinę galią ir leidžia skelbti tikrąjį mokymą. Kitais atvejais žmonės neturėtų tikėti tuo, kad gauna tikrąjį Žinojimą.
Kiekviena Guru Parampara linija turi paveldimumo sarašą, kuriame įrašyti visų, iš kartos į kartą iki šių dienų, tradiciją perėmusių Guru vardai. Guru Paramparos žinių paveldėjimo linija gali tęsti tik dorybingumo ir pilnos asmeninės kontrolės pasiekęs asmuo, nes tik save realizavęs žmogus neiškraipo ir išsaugo Mokymo autentiškumą.
Tradicijoje Žinojimas įgyjamas per patirtį, nesinaudojant jokiais vadovėliais ar knygomis – mokymas perduodamas individualiai, iš lupų į lupas. Paramparos tradicijoje tik Guru gali laiminti bei inicijuoti mokinius paskiriant jiems dvasinę praktiką (sadhana).

Guru yra retai sutinkamas, todėl surasti tikrąjį Mokytoją laikoma didele sėkme. Lygiai taip pat sunku surasti ir tikrąjį mokinį. 

Atsižvelgiant į mokinių sąmonės brandos lygmenį, skiriami trys mokinių tipai:

1. Žemiausias sąmonės brandos lygmuo (adhama) – tai tokia vystymosi stadija, kuomet mokinys sunkiai supranta Guru perduodamų žinių ir mokymo esmę.
2. Vidutinis sąmonės brandos lygmuo (madhyama) leidžia mokiniui suvokti Guru paliepimus ir juos vykdyti.
3. Aukščiausias sąmonės brandos lygmuo (uttama) – kai mokinys sugeba tęsti Guru mokymą.

Sudėtingos dvasinės koncepcijos negali būti perprastos žemiausiame sąmonės brandos lygmenyje. Kad ir koks išsilavinęs, intelektualus būtu žmogus, tai nereiškia, kad jis yra subrandinęs savyje tinkamas tikrojo mokinio savybes. Tarp Mokytojo ir mokinio turi būti ryšys. Mokinys trokšdamas savižinos atsiduoda Guru, atsisakydamas puikybės, išdidumo, godumo bei egoizmo.

Siekdami dvasinio tobulėjimo mokiniai lankosi ašrame. Ašramas – tai Guru Parampara tradicijos įšventinta vieta, Guru namai, kuriuose skleidžiamas autentiskas tradicijos mokymas. Ašrame Guru, kaip liepia tradicija, perteikia dvasines žinias, kurias žmonės gali sėkmingai pritaikyti gyvenime, bei puoselėdami dvasines vertybes judėti išsilaisvinimo link.

Linkėdama tikro pažinimo,
Guru Mai Ram 

 Skaityti daugiau>>